Vaikų ir jaunimo (6-17 m.) vasaros poilsio stovykla "Merkurijus"

Kas gali būti įdomiau už naktinį žygį, skaniau už košę su netyčia įkritusiu uodu ar lauže keptas bulves, smagiau už vakarones bei siautulingas sportines varžybas?

Stovyklavietės vieta:

Kauno r., Vilkija, Čekiškės g. 128

Mob. tel.: 8 (699) 15358

Parama stovyklai

Atsiliepimai

STOVYKLAUTOJA


Kelionę į stovyklą „Merkurijus“ gavau dovanų gimtadienio proga. Mano kelios draugės jau buvo šioje stovykloje ir parsivežė daug gerų įspūdžių ir puikių atsiliepimų. Šiais metais jos vyko į stovyklą kartu su manimi.

Atvykus pirmą dieną mes visos įsikūrėme. Kambariai seni, nejaukūs, bet tai nėra problema linksmintis, bendrauti pramogauti, ar tiesiog gyventi. Antrąją dieną iškart atsirado veiklos. Visi buvo užimti ir gerai leido laiką. Pačią pirmą dieną, kada prasidėjo veiklos kiekvienas atskleidė savo talentą. Visi puikiai bendradarbiavo, bendravo, susirado daug draugų, sutiko puikių žmonių. Visas dienas buvo ką veikti. Vadovai jauni, šaunūs, moka juokauti, skaito mus lygiais sau. Telefonai iš mūsų buvo atimti, nes daug žmonių yra priklausomi nuo jų. Man patiko, kad juos surinko. Girdėjau, kad daug kas irgi džiaugėsi tuo, nes turėjo galimybę pailsėti nuo telefonų. Aš esu meno žmogus. Teatras – mano gyvenimas. Šioje stovykloje beveik viskas prasideda iš teatro, todėl aš turėjau ką veikti.

Šioje stovykloje visi vienas kitą gerbią, palaiko ir juokauja. Niekas nebijo parodyti savęs, savo įgūdžių. Čia jaučiuosi mylima. Šią stovyklą rekomenduočiau savo draugams bei pažįstamiems. Čia galima atsiskleisti – yra įvairūs būreliai (Įvairių dalykų), išvykos, laisvas laikas skirtas sau ir draugams, daug juoko, diskotekos. Iš stovyklos „Merkurijus“ parsivešiu daugybę įspūdžių ir pasakosiu juos kitiems, kad ir jie ten vyktų, nes tai yra verta.

Norėčiau ir kitais metais čia sugrįžti ir tikiuosi sugrįšiu.

Ačiū Tau „Merkurijau“

VADOVĖ


Vaikystėje nei karto nebuvau jokioje stovykloje, todėl pradėti dirbti šioje stovykloje buvo didelis išbandymas.

Tačiau pradėjus dirbti... Ši stovykla tapo dalis manęs (ypač didelė dalis mano vasaros) ;D.

Darbas „ Merkurijuje“ yra kažkas nuostabaus...

Ši stovykla man davė daugybę prisiminimų iš vaikystės. Čia atvažiuoja skirtingi vaikai su kuriais bendravimas skirtingas. Su kiekviena pamaina niekad nežinai kas toliau. Atrodo vis iš naujo, vis iš naujo mokiniesi, pažindiniesi. Stebėdama juos, bendraudama su jais mokinuosi vertinti, priimti kiekvieną.

Jų paprastumas, nuoširdumas, tikrumo, meilės...

Tas jausmas, kai vaikas apsikabina. Jausmas, kad esi jiems svarbus, reikalingas.

Nors pamaina vyksta tik dešimt dienų, tačiau tiek išgyvenimų: gerų, blogų... Nesėkmės, euforijos momentai.

Jie taip susibendrauja tarpusavyje, kad paskutinį vakarą, net man ašara byra. Jie nebe nori išvažiuoti, jiems gera. Vadinasi viskas gerai. Jiems patiko. Nors tai tik darbas, bet tai yra tai, kas skatina eiti toliau ir tada aš galiu ištarti:, aš myliu savo darbą.

Jie išvažiuoja iš stovyklos jau su kitos vasaros planais sugrįžti į „Merkurijų“.

Aš pati po visų pamainų, nors pavargusi, pasiilgstu tų rytinių žadinimų, rytinių, vakarinių susirinkimų, to džiaugsmo savo būrio sėkmėmis ar atvirkščiai.

Vaikai čia kuria visokias verslumo idėjas pvz. „Free Hugs“, mergaitės daro makiažą, dalina saldainius...

Šioje stovykloje vaikai atranda savo talentus. Su kiekviena diena vaikai vis labiau atsipalaiduoja, fantazuoja, šoka, vaidina, dainuoja, dūksta.

Dalinasi savo paslaptimis. O aš dalinuosi su jais.

PALIK ATSILIEPIMĄ IR TU